Knygos

Mano gegužės - rugpjūčio mėnesiais perskaitytos knygos

20:43

Net nepastebėjau, kaip praėjo keturi mėnesiai per kuriuos nerašiau apie knygas. Skaityti tikrai nenustojau (manija vis dar nerimsta), bet tą laiką, kurį skirdavau blogui, atiduodu kažkam kitam. Na, bet juk yra sakoma: geriau vėliau negu niekada. Taigi dalinuosi savo perskaitytų knygų sąrašu ir trumpomis įžvalgomis apie jas!

Tiesa, kadangi knygų - labai daug, o jos visos labai skirtingos, šį kartą stengsiuosi dar labiau neišsiplėsti (nors ir taip rašydavau trumpomis pastraipomis) ir atkreipsiu dėmesį tik į pagrindines emocijas, kurias sukėlė viena ar kita knyga. 


Estelle Maskame "Ar sakiau, kad myliu tave?", "Ar sakiau, kad tu man reikalinga?", "Ar sakiau, kad ilgiuosi tavęs?" Perskaičiusi kalną detektyvų, labai norėjau kažko paaugliško, apie meilę. Knygą visiškai pateisino mano lūkesčius. Istorija - įdomi ir įtraukianti, veikėjai - žavūs ir ryškūs. Kai kurie poelgiai man pasirodė nesuprantami (matyt esu per sena), bet jeigu ieškai kažko lengvo, tikrai rekomenduoju.


Tarp skaitinių pasitaikė ir knygų, kurios skatino atsigręžti į save. Pastaruoju metu išgyvenu labai skirtingus jausmus, todėl nenuostabu, kad tekstuose ieškau atsakymų, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje.

Chiara Gamberale "Dešimt minučių". Knyga priminė, kad visada viskas baigiasi gerai. Knygos veikėja išgyveno visą eilę ne itin sėkmingų atsitikimų, kurie sutrikdė jos kasdienybę (švelniai tariant). Buvo įdomu stebėti, kaip tas nevilties kevalas ima eižėti ir iš jo pasirodo laimingas žmogus. Įkvėpė, padėjo atsakyti į kai kuriuos klausimus. Skaitosi be galo lengvai, kadangi yra parašyta dienoraščio principu.

Agatha Christie "Išsiskyrėme pavasarį". Keista skaityti nedetektyvines A. Christie knygas. Kita vertus, šioje knygoje ieškome ne nusikaltėlio, o paties savęs. Man tikrai patiko, tik knyga labiau skirta tiems, kurie ieško ne patarimų kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, o kaip nesielgti. Turiu pripažinti, tikrai lengvai nustebino ir nuliūdino.

Zadie Smith "Paklydimai". Knyga apie šeimos santykius ir požiūrį vienas į kitą. Tikėjausi daug (labai geri atsiliepimai), bet neradau, ko ieškojau. Perskaičiau, negaliu sakyti, kad labai nusivyliau, bet tikrai negalėčiau ir super labai rekomenduoti. 


Penkios Patricia Cornwell knygos: "Skarpeta", "Žiauru ir neįprasta", "Visi įkalčiai", "Juodoji byla" ir "Grobuonis". Kaip pradėjau su Grobuonim, taip ir baigiau skaitydama Skarpetą. Negaliu pasakyti, kad knygos nerealios, bet kažkuo užkabino. Kažkas panašaus į Daktarą Hausą (vienas mano mėgstamiausių serialų, kurį peržiūrėjau n kartų), kur kiekvienoj serijoj žinai, kad kažkas sirgs, bet bus ir tęsiama kažkokia istorija. Taip ir su šiomis knygomis: labai panašūs siužetai, tik skirtingos tam tikros detalės. Turbūt tos detalės ir kabino. Na, ir pagrindinės veikėjos specializacija - Kei Skarpeta yra teismo patologė. Neišskirsiu nei vienos knygos, nes arba patiks visos, arba nepatiks nei viena. 


Agata Kristi "Čimneizo pilies paslaptis". Dar vienas A. Kristi detektyvas mano archyve. Patiko. Daug judesio, netikėtumų ir panašiai. Bet čia kaip ir su Patricia Cornwell, kai visos knygos arba patiks, arba nelabai. 

Boris Vian "Aš ateisiu nusispjauti ant Jūsų kapų". Knygos nesupratau. Jeigu ne atsiliepimai internete, vargu ar išvis būčiau susigaudžiusi (na, ne taip blogai, nuovoka buvo, bet kitų žmonių recenzijos tarsi paryškino tam tikras vietas). Daug erotikos, noro įrodyti savo tiesą ir liūdna pabaiga. 

Agatha Christie "Duktė yra duktė". Ir dar viena nedektyvinė A. Kristi knyga. Patiko. Gan niūri, apie beatodairišką motinos meilę ir dukros manipuliacijas. Skaitydama jutau tiek pyktį, tiek užuojautą, tiek supratimą. Knyga įtraukė ir paliko tikrai neblogą įspūdį. Rekomenduoju.


B. A. Paris "Anapus uždarų durų". Pati prieš pasiimdama šią knygą į rankas girdėjau ne vieną atsiliepimą. Turėjau tam tikrą lūkestį, kuris pasiteisino. Knygos siužetas - tikrai įtemptas. Sunku atsitraukti, kadangi verti lapą po lapo tikėdamasis laimingos pabaigos. Rekomenduoju, jeigu norisi kažko, kas atitrauktų nuo rutinos.

A. Kristi "Dviguba nuodėmė". Galiu tik pasikartoti, kad patiko, kaip ir visos A. Kristi knygos. 

Julie James "Tegul laimi geriausias". Skaitydama detektyvus vieną po kito pajutau, kad laikas reabilitacijai. Ieškojau kokio lengvo romano, kuriame didžiausia problema būtų, kad vyras nepakvietė puodelio kavos. Gavau tai, ką norėjau. Knyga nors ir Svajonių romanų, pakankamai subtili (nėra atvirų sekso scenų) ir linksma. Man patiko.


Sandra Brown "Ypatinga klientė". Viena geriausių skaitytų S. Brown knygų. Įdomus, nors ir nuspėjamas siužetas, įdomūs charakteriai. Susiskaitė labai greit, nes laukiau, kas gi ten bus toliau. Tiesa, per daug nesiskyrė nuo kitų autorės detektyvų, todėl kaip ir su anksčiau minėtomis moterimis, arba patinka, arba nelabai.

Alan Bradley "Rūkyta silkė be garstyčių". Ar maža mergaitė gali būti detektyve? Ši knyga parodo, kad taip. Jauna, nuovoki mergina mėgsta stebėti aplinką ir ieškoti atsakymų. Ji tuos atsakymus ir randa. Istorija apie drąsą, užsispyrimą ir šeimą, kurioje nelieka mamos. Šiek tiek liūdna, šiek tiek žavu, bet labai labai patiko!

Na ir galiausiai, Andrea Camilleri "Užkandžių vagis". Irgi patiko. Nors ir nagrinėjami keli nužudymai, pati knyga - pakankamai santūri. Nėra tų pjūklo motyvų, kuriais galima šlykštėtis, pakankamai daug dėmesio skiriama jausmams ir santykiams tarp veikėjų. Tiesa, pradžia - gan sudėtinga, bet verčiant vieną puslapį po kito, knyga nenusibosta, nors ir nesidaro super įdomi ar įtraukianti. Tokia 50 ant 50.

Atrodo, kad prirašiau visą referatą. Tikiuosi, užteko kantrybės peržvelgti visą šį įrašą. Na, ir tikiuosi, kad pavyko rasti kažko, ko dar neskaitei, bet norėtum. Artinasi ruduo, todėl namų mylėtojams bus vis daugiau laiko pagulinėti su knyga. Jau laukiu nesulaukiu (ypač to savaitgalinio tinginiavimo lovoje iki pietų)!

You Might Also Like

0 komentarai (-ų)