Knygos

Kovo mėnesį perskaitytos knygos

18:52









Parašiau sau perskaitytų knygų įrašą, o publikuoti jį pamiršau. Taigi, skaitau dar kartą, keičiu pirmąją pastraipą (rašiau apie greitai bėgantį laiką ir negebėjimą spėti į tą skubantį traukinį) ir rodau Tau. Perskaitytų knygų ir vėl visai daug, bet iki šiol negaliu pasveikti nuo knygų skaitymo: kiekviena laisva akimirka yra skirta knygai.

Šį mėnesį savo sąrašą papildau dar septyniomis knygomis. Visos - savotiškai įdomios. Labiausiai patiko Agatos Kristi Dešimt negriukų, mažiausiai - P. Vavasseur Diena, kai aš palikau savo žmoną. Na, bet pasakoju keliais sakiniais, ką (ne)radau šiose knygose.


Agatha Kristi Lavonas bibliotekoje ir Dešimt negriukų. Lavonas bibliotekoje nors ir patiko, pasirodė gan įprasto siužeto. Per daug niekuo nenustebino, nors žudiko tarp visų veikėjų taip ir neatradau. Kita vertus, skaitydama detektyvus, retai kada ieškau kaltininko (nebent siužetas labai labai įtraukia). Dažniausiai stengiuosi išlikti stebėtoja, kuri tik ir dėlioja vieną žodį po kito. Dešimt negriukų suglumino dėl savo pavadinimo. Galvojau, kad niekada taip ir neskaitysiu tos knygos, bet ką... mėgstu su savimi pasipykti. Iš karto galiu sakyti, kad šis detektyvas iš visų mėnesio perskaitytų knygų patiko labiausiai. Sala, 10 žmonių, skaičiuotė, kuri tarnauja kaip žudiko žemėlapis. Labai įdomu, labai įtraukia. Net ir sužinojusi, kas buvo visos istorijos sumanytojas, negalėjau patikėti. A. Kristi detektyvus vis dar rekomenduoju detektyvų mylėtojoms. Nieko egzotiško, bet turi cinkelį.

Jussi Adler - Olsen Kaltė. Šio autoriaus knygos man labai patinka. Žiaurūs, pavojingi įvykiai su įdomiais personažais (man labai patinka pagrindinis knygų veikėjas, detektyvas Karlas Mjorkas, kuris kažkuo panašus į Daktarą Hausą). Šis lyginant su ankstesniais kūriniais - ne toks kruvinas. Detektyvas man pasirodė kažkiek panašus į Dešimt negriukų. Gal tik sutapimas, gal kiti to neįžvelgtų, bet skaitant vieną knygą po kitos, radau atitikmenų. Vertinu visai teigiamai, nors iš trijų skaitytų šio autoriaus knygų ši patiko mažiausiai.

Rodaan Al Galidi Autistas ir pašto balandis. Jau anksčiau esu minėjusi, kad autizmas, psichopatija, šizofrenijos - mano arkliukas (gal dėl to ir svajojau apie klinikinės psichologijos studijas). Vadovėliu šios istorijos nepavadinčiau, bet pasakojime galima įžvelgti tam tikrus autizmo bruožus. Istorija apie žmogų, kuris gyvendamas rutinoje nesuprato, ką jam pavyko sukurti. Istorija apie žmogų, kuris bijo aplinkinių, bet dėka balandžio atranda draugus, pažįstamus ir net gi žmoną. Lėta, kiek skausminga, bet tuo pat turinti krislą džiaugsmo istorija. Tiems, kurie ieško įkvėpimo ar ligos simptomų skaityti šią knygą bus įdomu.



Elizabeth Naughton Lauk manęs. Moteriškas, lengvas romanas su detektyvo prieskoniais. Atminties netekusi moteris netenka vyro ir pradeda ieškoti savo praeities. Mane taip įtraukė, kad vogiau miego laiką, kad tik pabaigčiau istoriją. Negaliu paaiškinti kodėl, nes pati istorija gan nuspėjama ir kiek primena telenoveles, bet tas moteriškas naivumas nugalėjo ir laukė laimingos pabaigos. Lengvas detektyvas su laiminga pabaiga. Po stresinės dienos puikiai tiks.

Pierre Vavasseur Diena, kai aš palikau savo žmoną. Trumpas, vieno vakaro skaitalas. Net sutrikau, kai atvažiavusi į darbą pastebėjau, kad pusę knygos jau įveikiau. Įdomi patirtis. Sėdi sau ir skaitai, ką galvoja vyras, kuris nusprendė žmoną iškeisti į meilužę. Skamba intriguojančiai, kiek kvailai, gal pati idėja net kiek pykdo. Visgi skaitydama nepykau nei ant vyro, nei ant jo moterų (šiaip gyvenime esu linkusi teisti, nors pati su savimi sunkiai susitvarkau). Pats tekstas primena A. Škėmos Baltą drobulę. Minčių srautas, kurio sakinius retkarčiais reikia skaityti du ar tris kartus. Negaliu sakyti, kad viską supratau, bet knyga visai patiko. Buvo įdomu detektyvus pakeisti minčių srautu.

Edward Averett Kameronas ir mergaitės. Apie šizofreniką berniuką ir (ne)įsivaizduojamas mergaites. Kažko pritrūko. Šiek tiek piktino tėvų neapdairumas. Atrodo, vaikas - ne toks jau didelis, kad nepavyktų jo apgauti (na, kai vaikas programuojamas pasirinkti tėvams priimtiną variantą). Žodžiu, nieko įspūdingo. Jeigu norisi pamatysi psichinių ligų simptomatiką, galima rasti įdomesnių kūrinių, bet jeigu laisvo laiko per daug, skaitinys tikrai netaps pačiu blogiausiu. Na, tokia 50 ant 50. Tikėjausi tikrai daugiau ir šiek tiek nusivyliau.

Toks tas praėjęs mano knygų mėnuo. Panašu, kad balandis bus kuklesnis (kažkodėl lėtai skaitosi). Na, bet matysim. 

You Might Also Like

0 komentarai (-ų)