Knygos

Vasario mėnesį perskaitytos knygos

18:44



Dar vienas mėnuo su knygomis. Justas prieš porą dienų pasakė: gerai čia užsikabinai. Iš pradžių supykau, o vėliau pagalvojau, kad rimtai... kiekviena laisva minutė - skirta knygai. 

Tiems, kurie sako, kad neturi laiko skaitymui, primenu, kad tą galima daryti laukiant eilėse (pašte, pas gydytoją, parduotuvėje ir t.t.), važiuojant viešuoju transportu (žiemą mažiau pykina net ir tuos ypatingus jautruolius), atsigulus į lovą ir t.t. Žodžiu, galiu patarinėti apie knygas, nors sportui laiko pati nerandu. Greičiausiai viskas priklauso nuo noro ir kitų dalykų, kuriuos arba turi, arba ne. 

Na ir apie knygas. Visos paliko tikrai stiprų, gerą įspūdį ir labai patiko. Turbūt pirmą kartą taip gerai pagal viršelius išsirinkau įdomias knygas (taip taip, knygas renkuosi pagal viršelius, tam tikras rekomendacijas). Pasakoju!

Nelsonas Demilis "Generolo duktė". Labai sena knyga. Mamos klausiau, ar atsimena, kaip su drauge kalbėjo apie Generolo dukterį. Sakė, kad ne, nors tokį prisiminimą iš vaikystės aš tikrai turiu. Dabar galvoju, gal kalbėjo apie filmą. Ši knyga - dar vienas detektyvas mano sąraše. Patiko labai labai. Įtemptas siužetas, įdomūs personažai, keisti tarpusavio santykiai (praktiškai tarp visų veikėjų). Galiu pasakyti taip, kad skaičiau kaip ant adatų. Vienu metu net pradėjau burbėti, kad viską buvo galima parašyti truputį glausčiau. 

Rekomenduoju toms, kurios mėgsta analizuoti tarpusavio santykius (meilužių, dukros ir tėvo, dukros ir kolegų ir t.t.), kurioms patinka pikantiškos istorijos. Šiek tiek primena S. Brown detektyvus, kuriuose vis įsupama kokia erotinė scena, bet knyga - ne apie tai. 

Agatha Christie "Dauba". Dar vienas detektyvas, dar daugiau santykių. Kaip jau minėjau praeitą mėnesį, dar tik pradedu pažintį su A. Christie detektyvais. Visi jie - savaip intriguojantys. Šiuo atveju analizuojami vienos (turbūt galima sakyti) šeimos santykiai. Pradžia tikrai gan nuspėjama (kas bus nužudytas), bet tolimesnė eiga - tikrai įdomi dėl gausybės veikėjų (žmona, dvi anksčiau mylėtos moterys, tetos, dėdės, pusbroliai ir t.t.). Aišku, užtrunka laiko, kol susidėlioji veikėjų portretus ir juos įsimyli arba ne, bet knygos eigoje viskas natūraliai gula į savo vietas (tuo ir žavus A. Christie rašymo stilius). 

Rekomenduoju ramesnių detektyvinių knygų mėgėjoms. Toms, kurios planuoja padaryti nusikaltimą, bet žino, kad reikės alibi(čia jau juokauju). 

Brigitte Blobel "Vakarėlio mergina". Ta, kuri klube yra buvusi vieną kartą per savo gyvenimą, mielai skaito apie tai, kaip tūsinasi kiti. Knyga tikrai daugiau negu apie vakarėlį. Ji - apie per greitą įsimylėjimą ir jo padarinius. Galiu sakyti, kad knyga skirta paaugliams, bet gali būti įdomi ir vyresnei auditorijai. Aš kaip ir kitas jaunimui skirtas knygas labiau skaičiau kaip mama. Su drauge net diskutavome, kaip reikėtų spręsti knygoje aprašomas situacijas, jeigu jose būtų mūsų vaikai (draugė bent jau turi vaiką). Kita vertus, prisiminiau ir savo paauglystę su vienpuse meile ir kitomis problemomis. Skaudi knyga su laiminga pabaiga.

Rekomenduoju jaunesnėms merginoms, kurios tikisi dėmesio iš vaikinų. Rekomenduoju mamoms ir toms, kurios pasiilgo savo paauglystės. Jeigu ir nesusitapatinsi su pagrindine veikėja, tai bent jau prisiminsi, kaip gyvenai savo dvyliktus - penkioliktus metus.

Susannah Cahalan "Liepsnojančios smegenys". Kažkada norėjau studijuoti klinikinę psichologiją. Paaiškinimas labai paprastas - man labai įdomūs šizofrenijų, psichozių ir kitų psichinių, elgesio, emocijų sutrikimų atvejai. Negaliu to paaiškinti, bet galėčiau visą dieną praleisti skaitydama apie autizmo spektro sutrikimus. Ši knyga - tikro žmogaus tikra istorija apie psichozes, manijas ir kitus demonus. Įdomiausia - galimybė stebėti ligos eigą (kaip nuo lengvos paranojos pereinama į priepolius ir visiškas psichozes). Tai puiki knyga, kuri padeda suprasti žmogų, kuris patiria užtemimus.

Šios knygos pristatymą klausiau Knygų mugėje. Užsikabinau. Perskaičiau. Dar ir Milžinui padėkojau, kad jie savo prenumeratoje patalpino šią knygą. Tikrai rekomenduoju! Patiks tikrų istorijų fanėms, toms, kurioms kaip ir man įdomios psichinės ligos.

Saulius Šaltenis "Žydų karalaitės dienoraštis". S. Šaltenį myliu dėl jo Riešutų duonos. Knygą skaičiau bent penkis kartus, o filmą žiūrėjau dar daugiau. Lietuviška Romeo ir Džiuljetos istorija su labai šmaikščiais intarpais. Žydų karalaitės dienoraštį galėčiau pavadinti lietuvišku Anos Frank variantu. Tai knyga, kurioje - daug šviesos ir skausmo, laimių ir nelaimių. Žodžiu, daug gyvenimo. Kai užverčiau paskutinį puslapį, kurį laiką turėjau patylėti ir pabūti sau. Liūdėjau.

Toms, kurias domina žydų istorija (taip, tai romanas, bet tokių istorijų tikrai rastume ne vieną), kurioms patiko Anos Frank dienoraštis ši knyga be galo patiks.


Ir viskas! Tokios tos penkios praeitą mėnesį perskaitytos knygos. Kaip jau minėjau pradžioje, visos - savotiškai įdomios ir turinčios cinkelį. Vienos - lengvesnės ir plonesnės, o kitos - sunkiau įkandamos (pvz., Generolo duktė nors ir įdomi, skaitėsi labai lėtai). Einam skaityti!

You Might Also Like

9 komentarai (-ų)

  1. Jei domina visokie psichologiniai sutrikimai, rekomenduoju J. Green'o 'Turtles All the Way Down', yra lietuviškai išversta, bet neatsimenu pavadinimo, angliškai skaičiau, labai puikiai aprašyta, kaip žmogus turintis OCD (obsessive compulsive disorder), gyvena ir su kuo susiduria, praplėtė suvokimą apie tą sutrikimą :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū už įrašą, su malonumu perskaičiau. Iš tiesų tai nesutinku dėl pirmos pastraipos - visą gyvenimą nuo antros klasės buvau knygų žiurkė ir 100 knygų per metus būdavo visiškas niekų darbas, esu perskaičiusi tiek daug, kad sunku ir apsakyti - anksčiau vesdavausi sąrašiukus ką skaitydavau ir matau, kad metų maksimumas buvo 366 knygos! Ir ne šiaip ploniukės, o normalios 200-300puslapių vidurkis.
    Universitete skaityti knygas kokias noriu tapo kiek sunkiau - kalnai profesinės literatūros pomėgiui palikdavo vos 5-15 knygų per metus (čia neskaitant tos profesinės). Galiausiai po studijų atsigriebiau, bet... auginant vaiką skaityti tapo labai sunku: nori skaityti lovoje? Be šansų - vaikas miega šalia ir šviesa tikrai trukdo, bandyk skaityti visuomeniniam transporte, pašte ar dar kur - nė pro kur, tuo metu, kai kitos skaito, tu paprasčiausiai 'ganai' akimis vaiką, kad ko neiškrėstų. Kur dar galima skaityti? Atradau tik vonią, tačiau ir čia nelabai yra ramybės: vaikas beldžia į duris ir dainuoja, kad mama kuo greičiau lįstų lauk. Tikiu, kad tai praeis kelių metų bėgyje, tačiau kol kas skaitymas man didžiulė prabanga.
    Užtat tavo įrašą perskaičiau su malonumu ir manau "Generolo duktė" man patiktų :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Salomėja jau iš dalies atsakė į Tavo pastebėjimą. Aš neakcentuoju kokybės (tų pačių 366 ar 5 knygų), aš akcentuoju tai, kad laiko visi mes turim, tik noro ne visada yra (kaip pvz., man su blogu).

      Turiu puikų pavyzdį savo aplinkoje, kur draugė augindama vaiką sugebėjo ir magistrą baigti, ir tvarką namuose palaikyti, ir nubėgti į grožio procedūras, ir paskaityti, nors mažąjį pastatyti vietoje praktiškai neįmanoma. Tiesiog, tai jau dviejų žmonių darbas, kad "mamai" liktų bent rami valandėlė namie prie kompiuterio ar knygos.

      Ir kad jau užsiminiau apie kompiuterį. Va, laiką, kurį skirčiau naujiems įrašams, skiriu tam, kas jau parašyta :D

      Panaikinti
  3. Gėlėta Kosmetine,
    bet va Gretos įrašui paskaityti laiko radai, ir komentarą parašyti reikėjo turbūt daugiau nei minutės, tad 2-3 knygos puslapiai jau būtų ir buvę. Per mėnesį žiūrėk jau ir visa knyga. O per tą laiką kol darei drabužių video irgi manau neblogai pasistūmėtum su kokiu romanu. Manau Gretos mintis ta, kad mes kai kažko nenorim, tai randam pateisinimą, kodėl to negalime daryti, bet kažkodėl randam laiko kitiems tikrai neprivalomiems dalykams.
    Naktiniam skaitymui yra išrastos skaityklės su pašvietimu ir dar smalsu pasidarė, ar rimtai kai tu maudaisi vonioje, vaikas vienas namie siautėja neprižiūrimas? Gal čia ne laike yra problemų?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tikrai! Gustas išmokė planuoti dienå ir pasirinkti veiklä per pietü miegä. Aišku be vyro magistro nebūčiau parašius, bet išmokau naudotis ir laiku kai vaikas miega. Per 1-2 valandas daug galiu nuveikti! Nors, kaip Greta ir pastebėjo- jis nėra ramus vaikas, ir veiksmas nuolatos :D bet gyveni ir mokais bei susidelioji prioritetus. Kartais tai būna knyga, kartais miegas, o kartais tiesiog buvimas su savimi:)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Pritariu jums visoms, bent jau iš dalies. Tiesiog, tie prioritetai jau senokai pasikeitę - tikriausiai daug mieliau rinksiuosi bendravimą su vaiku ir pasakos skaitymą nei romaną, įrašo perskaitymą ar komentarą socialiniuose tinkluose, nes knygai, na bent jau man reikia tinkamos nuotaikos o parašyti komentarą trunka trumpiau, nei susikaupti tiems 2-3 puslapiams. Žodžiu, tikriausiai kiti prioritetai: svarbiau laimingas vaikas, švarūs namai, bendravimas su šeima ir draugais, socialinis gyvenimas ir gal visai tenkinuosi ta viena knyga per mėnesį, nes vienaip ar kitaip, paroje tik 24 val :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Napasisekė mano vaikui :D Kad leidžiu sau skaityti knygas, kai miega, o ne žiūriu ir stebiu jo ramų miegalį. Bet šiaip mano prioritetai dabar tokie patys: laimingas vaikas, švarūs namai na nevisada, nes auginant vaiką tai neįmanoma, bent jau tokį aktyvuolį, kaip maniškis, bet čia vėlgi puikiai tinka frazė jog vaikai būna laimingi arba švarūs :D , vyras sako jog laimingas, o gal meluoja :? Na bent žodžiu juokas juokais, knygos dabar apie būtent laimingų vaikų auklėjimą ir kaip leisti jiems būti savimi, neprimesti savo svajonių ir pan.
      Manau, kad laimę vaikui suteikia ir spindinti pailsėjus mama. O aš kokybiškai leidžiu laiką su vaiku, kai esu pasirūpinusi savimi ir leidžiu atsikvėpti sau nos tiems dviem ar trim puslapiam. Bet su karšta kava, su užkeltom kojom ant lovos ir atsipalaidavusi. Ir taip mano baterijos vėl pilnos mėgautis laiku su šeima, kai mažasis viršininkas nubunda.

      Panaikinti
    2. :D :D :D
      Juokas juokais :) Matyt be reikalo pakomentavau ir parašiau savo poziciją. :) Kažkodėl labai tikėjausi tokios reakcijos. Ką gi, kaip ir sakau, prioritetai skiriasi, laiko skirstymas taip pat - juk nesakiau, kad neskaitau? skaitau vonioje, tačiau nebeskaitau tiek, kiek noriu :) Tik tiek :) Va, sėdžiu dabar, rašau komentarą ir puolu gintis :D O galėčiau eiti paskaityti knygos puslapį :D :D

      Panaikinti
    3. Man atrodo, kad viai komentarai ir buvo apie prioritetus. Ir pirma pastraipa skirta tiems, kurie apsimeta, kad nori skaityti. Kaip ir pati sakai, laiko vienai knygai per mėnesį tarp kitų darbų/reikalų/pomėgių atsiranda. O ir išvis neskaityti irgi jokia yda. Tiesiog šitoj vietoj reikėtų neapsimesti, kad labai jau nori (nu kaip man su sportu :D). Laikas dienoje ribotas, bet manau, kad tikrai ne visai efektyviai išnaudojamas (pvz, aš kai tvarkausi, labai mėgstu fone žiūrėti serialus, ko pasekoj visas procesas trunka tikrai ilgiau). Tai irgi kai pagalvoji, biški persidėliojus tas veiklas, atsirastų vietos ir kitoms pramogoms ar darbams.

      Panaikinti