Knygos

Sausio mėnesį perskaitytos knygos

20:51


Stengiausi kažkaip gražiai apipavidalinti savo perskaitytų knygų viršelius. Ir ką, gavosi ne kažką. Bet... jeigu sėdėsiu ir ilgiau dėliosiu koliažus, gali nutikti taip, kad įrašas taip ir neišvys dienos šviesos. Taigi, kol entuziazmas dar čia, rašau apie tai, ką perskaičiau per sausio mėnesį.

Pirmiausia, skaičiau tikrai gana daug (na bent jau man). Kažkaip labai norėjosi tos ramybės, kada susisupusi į patalus seki vieną teksto eilutę po kitos. Panašiai ir važiuojant į darbą: atsisėdi sau autobuse su knyga ir nieko aplink nebematai, nebegirdi. Žodžiu, poilsis prieš/po darbo.

Jeigu jau atsivertei šį įrašą, jaučiu, kad daugiau ar mažiau nori išgirsti, kokia mano nuomonė ir kaip vertinu vieną ar kitą knygą. Pasakoju!

Jasmine Warga "Mano širdis ir kitos juodosios skylės". Tikrai nuspėjama knyga apie meilę ir paauglišką maksimalizmą (myliu/nekenčiu, gyvensiu/mirsiu). Labiausiai patiko tos netradicinės patirtys, kurias išgyveno veikėjai iki jiems susitinkant. Kai tau kiek daugiau negu dvidešimt, tokia knyga - malonus skaitalas, bet nujaučiu, kad paaugliui ji gali duoti šiek tiek daugiau, kadangi bent jau šiek tiek paskatintų pagalvoti apie gyvenimiškas vertybes.

Francesc Miralles "Vabi sabi, arba Romanas apie netobulumo grožį". Labai labai patiko! Pradžia - kiek nuobodoka, bet kai tik prasideda tikrasis veiksmas (kelionė į Japoniją), sunku atsiplėšti. Istorija keistoka, pateikianti daugiau klausimų negu atsakymų, bet dėl to priverčianti pagalvoti ir apie save. Skaitydama knygą vis pagalvodavau, kad tikrai tas grožis gali būti ir netobulas. Atrodo, net labiau pradėjau pasitikėti savimi. Tikrai rekomenduoju.

Annalisa Strada, Jandy Nelson "Plona rausva linija". Dar vienas paaugliškas romanas. Susiskaitė greitai, bet jokio įspūdžio nepaliko. Galbūt jeigu grįžčiau gerus dešimt metų atgal, kada Beveik suaugusių serija man buvo labai įdomi ir knygas rijau vieną po kitos, sakyčiau kitaip. Bet dabar... tiesiog poilsis nuo darbo kodekso, įsakymų ir panašiai.

Abraham Yehoshua "Moteris Jeruzalėje". Man sausis, vasaris - Izraelio mėnuo. Maistas, knygos, filmai - viskas primena atostogas Eilate. "Moteris Jeruzalėje" beveik iki pat vidurio buvo nuobodi ir labai ištempta. Visgi, įpusėjus pasidarė net gi labai įdomi. Tokia apie žmogiškumą ir kitas vertybes. Labai patiko. 

Agatha Christie "4 50 iš Padingtono", "Blogis po saule" ir "Permaininga sėkmė". Apie A. Christie detektyvus buvau girdėjusi daug atsiliepimų, bet niekada nejaučiau poreikio pati imti šios autorės knygas į rankas. Atrodo, tiek daug naujų detektyvų mūsų knygynuose, kad senosios knygos taip ir lieka kada nors skaitysiu sąraše. Ir negaliu paaiškinti kas atsitiko, bet atsiverčiau vieną knygą, tada kitą ir užsikabinau (dabar skaitau ketvirtą A. Christie detektyvą). Negaliu sakyti, kad labai patiko, kadangi labiau mėgstu detektyvus su daug kraujo ir įtampos. Šios - gan ramios, bet turi kažkokį žavesį, kuris ir skatina mane tęsti pažintį su A. Christie. Norėčiau išskirti labiausiai patikusią, bet negaliu - visos vienodai įdomios. Ar rekomenduočiau? Tikrai taip! Ypač toms, kurios yra girdėjusios apie Erkiulį Puaro ar Mis Marpl, bet iki šiol neturi konkretaus įsivaizdavimo, kokie tai veikėjai.

Sandra Brown "Alibi". Labai nustebčiau, jeigu S. Brown knygoje nerasčiau sekso scenų (turbūt ne nuo to reikėtų pradėti, bet tokia ta tiesa). Šis detektyvas - ne išimtis. Ir vėl kažkas kažką myli, kažkas kažką nužudo, kažkas kažką bando išsiaiškinti. Daug veikėjų, daug pykčių ir laiminga pabaiga. Nieko gilaus, įsimintino ar pamokančio, bet įdomu. Jeigu A. Christie trūksta tos įtampos, šios autorės knygose visada norisi keletą lapų versti į priekį ir sužinoti kas bus toliau. Konkrečiai "Alibi" veiksmas - įdomus ir intriguojantis. Lyg ir nori, kad ką tik iškepti įsimylėjėliai būtų kartu, bet lyg ir bijai, kad kažkuris gali būti žudikas. Patiko.

Galiausiai, Jana Vagner "Likę gyvi". Dažniausiai knygų serijos pradedamos skaityti nuo pirmos dalies. O bet tačiau, aš nebūčiau aš, jeigu kažkur nepasimesčiau ir viską daryčiau kaip ir priklauso. Ką turiu omenyje? Pirmos knygos ("Vongo ežeras") aš neskaičiau. Dėl tos priežasties prireikė šiek tiek pagooglinti, kad suprasčiau, kad gi nutiko ir kodėl knygos veikėjai kažkur slepiasi. Kažkodėl įsivaizdavau zombius, kitas anomalijas, bet knyga ne apie tai. Siužetas įdomus, vis paskatindavo pagalvoti, kaip pati jausčiausi gyvendama tokiomis sąlygomis, kokias susikūrė veikėjai. Labai liūdėjau dėl kiekvieno pykčio ir netekties. Truputį nekenčiau pagrindinės veikėjos vyro dėl jo abejingumo. Žodžiu, tikrai įsijaučiau į šią knygą linkėdama beveik visiems sėkmės.


Trumpas reziume būtų toks: visos knygos man patiko. Skirtumas tas, kad vienos prieš miegą skatino pagalvoti (Vabi Sabi, Moteris Jeruzalėje, Likę gyvi), o kitos buvo malonus laiko praleidimas. Na, o jeigu nori vienos ir geriausios rekomendacijos, tada paskaityk Vabi Sabi.

You Might Also Like

4 komentarai (-ų)

  1. Žinai, aš čia pas save komentaruose rašiau, kad kadaise viena draugė pareiškė, kad knygų bloge neveikia paieška. Nes nerado kažkokios knygos :). Tai aš jos gi neskaičius, o žmogus negalėjo patikėti, kad taip gali būti :). Bet va, žiūriu į tavo perskaitytas knygas ir tik dvi skaičiau :) Sudominai su Japonija.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mačiau tą komentarą, žiauriai patiko! :D Lauksiu atsiliepimo apie Vabi Sabi!

      Panaikinti
  2. Oi, sveikinu, klube "pradedu skaityti serijas nuo vidurio" tu tikrai ne viena. :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Negaliu sakyti, kad labai nustebinai :D turim nemažai bendro :)))

      Panaikinti