Ką reiškia turėti katiną?

10:15


Jau mėnuo, kai mūsų namuose sukiojasi trečias šeimos narys (o teisingiau narė) - Penelopė. Kai kurias poilsio minutes pakeitė žaidimas pelytėmis, o žadintuvą krebždėjimas kitame kambaryje. Labai noriu su Tavimi pasidalinti asmenine patirtimi, kadangi turiu ką papasakoti.


"Mama, aš noriu katino!"



Atsimenu tuos laikus, kada mama klausė: "ko tu norėtum, broliuko, šuniuko ar katino?" Ko gero kontekstas ne toks, bet kažkodėl prisimenu būtent taip. Prisimenu ir tai, kad kačiuko norėjau labiau nei brolio. Ir gavau (greitai ji iškeliavo į kaimą, bet pats faktas yra toks, kad tikrai turėjome katiną). Vėliau tas pats atsitiko su šuniuku, o kai nebebuvo iš ko rinktis, su ašaromis akyse keliavom į ligoninę susipažinti su Arnu (broliu). Aišku, šaržuoju, bet keturmečio protas veikia būtent taip. 

Užaugus viskas šiek tiek pasikeitė. Meilė gyvūnams, žinoma, liko, bet atsirado ir atsakomybės jausmas. Ilgai kalbėjome, diskutavome, eksperimentavome, kol priėjome išvados: pagaliau, galim sau leisti katiną. Pirmiausia, Justas buvo įpareigotas pasidaryti alerginį tyrimą. Antra, buvau įpareigota prisiimti atsakomybę ne tik džiaugtis ir glostyti katiną, bet ir rūpintis jo sveikata ir tualetu. Žinau, skamba juokingai, bet tikrai rimtai galvojome kas, kaip ir kodėl. Trečia... reikėjo išsiaiškinti iš kur imsime katiną.


"Važiuojam į Vyšnių Sodą susipažinti su kačiukais"


Naršydama internetuose radau Vyšnių Sodą. Puošdami savo feisbuko sieną gražiausiais kačiukais ir pasakodami apie jų atsiradimo viloje istorijas, jie labiausiai patraukė mano dėmesį. Susiskambinome, nuvažiavome, įsimylėjome, o kitą dieną jau grįžome su Penelope. 

Vyšnių sodas - tarsi antri namai katėms ir kačiukams. Visgi, tai tik laikina stotelė bėduliams, kuriuos išmetė buvę šeimininkai arba tiems, kurie namų niekada neturėjo. Suprantu, kad bobutės kaime įsigijusios katytę galvoja, kad ji bus peliokė, bet per daug nesigilina, kad tai ir tiksinti bomba, kuri kasmet gali atsivesti bent po 10 kačiukų. Būtent dėl tokio neatsakingumo ir reikalingos prieglaudos ir programos, kuriose katytės sterilizuojamos, o katinai kastruojami. Ir tai tik viena iš situacijų, kiek jų dar yra...

Pavyzdžiui, Penelopė į vilą atkeliavo dėl to, nes augo daugiabučio rūsyje. Visgi, istorija - ne tokia paprasta. Laikinoji globėja visai mažą Penelopę išmetė iš 5 aukšto per langą, kadangi mažoji kniaukė. Vėliau sekė jos paieškos, o ir ilgas gydymas (visą istoriją gali rasti ČIA).

Galėčiau pasakoti ir pasakoti apie Vyšnių Sodą, nors čia buvau vos kelis kartus. Man be galo patiko tai, kad informacija dalinosi atvirai ir aiškiai, patarė kaip išsirinkti naują šeimo narį ir kaip elgtis, kai katytė tik atsiras namuose. Tikrai nebuvome numesti į nežinią, o atvirkščiai, žinojome labai daug tiek apie katytę (charakterį, įpročius, ligas), tiek bendrąją informaciją. 


"Važiuojam pas veterinarą"

Keliaujant iš vienų namų į kitus, patiriant stresą, kaip ir žmogui, katėms gali suprastėti imunitetas. Mūsų atveju, Penelopei ėmė traiškanoti akys. Taigi, nieko nelaukę keliavome pas veterinarą. Pasirinkome tą, kurioje Penelopė - sava - PetCity kliniką.

Niekada anksčiau nebuvau pas veterinarą, todėl buvo šiek tiek baisu. Nežinojau ko klausti, ką pasakoti ir pan. Visgi, stresas labai greit pradingo, kadangi gydytoja buvo be galo maloni ir ne tik gelbėjo konkrečiais klausimais, bet ir papasakojo, ką reiškia katytė namuose. Taip ir draugavom tris savaites iš eilės, kol Penelopė tapo sveika.



Katytė guvi, be galo meili ir džiaugiasi žmogaus draugija. Prireikė vos keleto dienų, kol slapstymąsi pakeitė drąsus keliavimas po namus ir noras miegoti lovoje. Atrodo, praėjo tik mėnesis, o jau sunkiai įsivaizduoju, kaip buvo anksčiau. Sunkiai įsivaizduoju, ir kaip anksčiau gyvenau be pūkų surinkiklio.

Labai džiaugiuosi, kad savanorė padėjo išsirinkti Penelopę (aš galėjau vežtis visus kačiukus ir katinus). Kartais atrodo, kad ji - katiniškoji mano versija: mėgsta valgyti, tinginiauti ir kalbėtis. Pradėjusi žaisti pamiršta viską, kas aplink. Naktį iškišus koją, nejučiom prie jos prisiglaudžia, kad nesušalčiau. Na, o svarbiausia, jaučiasi sava ir leidžia ją mylėti.

You Might Also Like

4 komentarai (-ų)

  1. Greta, man labia į temą tavo straipsnis, liuks, kaip tik esu panašiuose apmąstymuose - o vaikas kai mokykloje reikia nupiešti svajonę, piešia katę. Bet gal tu galėtum parašyti dar kelis straipsnius labai objektyviai ta tema - pvz. išlaikymo kaštai, maistas, reikiamos priemonės, tos pačios vet išlaidos. Ir kokie sunkumai - sudraskė užuolaidas, nesupranta, kad kažko negalima? Nes kačių turėtojai kaip sakau jau serga - iš jų jokios objektyvios info, kad yra sunkumų ir kokie jie - nebegausi :D.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveika,

      Ačiū už idėją! :))) Šiaip gal ir nesigaus keli straipsniai, bet atsakyti į Tavo klausimus galėčiau. Aišku, gal irgi nebūsiu labai objektyvi, nes Penė labai ramus katinas (jin siunta, bet tik atviroj erdvėj, kur nepridaro baikių), tai tik vieną kartą su uodega užkliuvo orchidėją. Na, kol kas :D O ir šiaip jinai su kepenų problemom, tai kainuoja brangiau negu šiaip kačiukas :D

      Panaikinti
  2. Šaunu, kad atradote viena kitą. Mūsų katė irgi iš prieglaudos, tiesa, kitos. Gyvena su mumis jau aštuntus metus. Tiesa, su adaptacija jai visiškai jokių problemų nebuvo: apėjo namus, kniauktelėjo, suprask: "Kur maistas?" Parodėm. Tada išsiaiškino, kur jos tualetas ir viskas - apsibuvo, kaip čia buvusi. Apskritai turim kažkokią lengvai sugebančią bet kur adaptuotis katę. Vienintelis, ko ji negali pakęsti, vienatvė. Kai kartą palikom porai dienų vieną, labai didelis stresas kilo, nepaisant to, kad buvo absoliučiai viskuo aprūpinta.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Giedre, panašiai ir mums. Tikėjomės, kad kurį laiką reikės ją traukti iš po lovos ar pan., kad po truputį priprastų ir prie mūsų. Visgi, labai greitai susidraugavome. Jaučiu, kad įtakos tam turėjo tai, kad kaip tik tuo metu sirgau ir laiką leidau namie. Na, o dėl vienatvės truputį bauginuosi. Kol kas ilgiausiai kiek tenka būti vienai - darbo diena (+- 9 valandos), bet visada naktį randa mus. Tikiuosi, kad viskas bus gerai ir tais retais kartais, kai teks panaktinėti vienai :)

      Panaikinti