Knygų lentyna

Ką aš skaičiau liepos mėnesį?

19:01


Įrašą pradėjau rašyti, kai žvalgydamasi savo feisbuko sienoje pastebėjau, kad minima Tarptautinė knygų mylėtojų diena (ačiū Aš skaitau tinklaraščio autorei, kad pasidalino šia naujiena, kadangi kitu atveju šis įrašas būtų nusitęsęs į mėnesio pabaigą). Rašiau, rašiau, bet atėjo Justas ir nukreipė mano dėmesį. Taip įrašas liko antrame plane, o jo publikavimas sulaukė šio savaitgalio pabaigos.

Pirmiausia, knygų - neįtikėtinai daug. Esu iš tų, kurios mėgsta skaityti, bet ne visada randa patogų laiką. Visgi, vedama dvigubos motyvacijos: 1) vengimo (reikia rašyti magistro teorinę dalį ir ją pristatyti iki mėnesio pabaigos) bei 2) skatinimo (turėjau dvi savaites pačių tikriausių atostogų), įveikiau net 7 knygas. Žinoma, eilinį kartą nieko rimto, bet to ir nesiekiau. Fone ir taip kabo įvairūs moksliniai straipsniai bei psichologinė literatūra.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuotraukoje esančios trys knygos: Meilės laiškai mirusiems, Tamsioje tamsioje girioje ir Pavojinga tiesa nebus apkalbamos. Pirmąsias dvi trumpai pristačiau pasakodama apie Milžino programėlę, o paskutiniąją skaitau dabar. Tiesa, vis dar nesilioviau knygų ieškoti telefone. Kažkaip... atsigulus skaityti labai patogu, o prenumeratoje vis dar randu įdomių romanų/detektyvų. 

Pirmoji perskaityta knyga - Jussi Adler-Olsen "Moteris narve". Tai viena tų knygų, kurias lapas po lapo skaitydama galvoji: o kas bus toliau. Įtemptas veiksmas (ypač antroje knygos dalyje), įdomūs charakteriai. Atrodo, lyg ir nujaučiau, ko tikėtis, bet ta veiksmo kuriama įtampa išlaikė susidomėjimą. Pats rašymo stilius primena dienoraštį, kai kiekviena diena - vis kito veikėjo išgyvenimai. Be galo laukiau, kada išgelbės Meretę bei retkarčiais pykau ant detektyvo Klarko dėl jo skeptiško požiūrio. Toks myliu-nekenčiu duetas tikrai puikiai susiskaitė. Tikrai rekomenduoju!
Tiesa, tai pirmasis mano skaitytas skandinaviškas detektyvas. Džiaugiuosi, kad nenuvylė.

Antroji knyga - Vanessa Diffenbaugh "Pakelti dangų". Kokius tris kartus galvojau mesti šią knygą, bet pabaigiau, nes jaučiau, kad kažką atrasiu. Pirminis konfliktas ir noras nebeskaityti kilo dėl to, nes knygoje pasakojama apie mamą, kuri nesirūpina savo vaikais ir kurios atsakomybė mažesnė net už jos sūnaus. Buvo labai pikta įsivaizduoti, kaip suaugusi moteris negeba priimti sprendimų, kurie atrodo tokie elementarūs ir vengia atsakomybių, kurios neišvengiamos. Kita vertus, antraeiliai veikėjai buvo be galo įdomūs (manau, kad tai ir yra pagrindinis motyvas, kodėl baigiau šią knygą). Na, o ir pati mama įpusėjus skaitymą ima taisytis. Taigi, kaip kokiame meksikiečių seriale knyga ir baigiasi ilgai ir laimingai. Naivu, bet tuo pat metu ir kažkuo žavu. Manau, kad ši knyga gali įkvėpti tas, kurioms trūksta ryžto kažką keisti savo gyvenime. 

Trečioji knyga - Cat Clarke "Lemiamas apsisprendimas". Paaugliškas detektyvas. Primena Jaunąsias melages (serialą), kai kažkas miršta, o kažkas įgyja paslaptį. Skaitosi lengvai, bet kažkokių pamąstymų per daug nesukelia. Labai stebiuosi, kad Knygų klube ši knyga turi tikrai gan gerą vertinimą - 4,5 iš 5. Aš šiai knygai skirčiau kokius 2 balus, kadangi knyga net neturi pabaigos. Žodžiu, man nepatiko.

Ketvirtoji knyga - Sandra Brown "Dugnas". S. Brown galėčiau priskirti prie moteriškų knygų autorių. Ji savo detektyvuose geba sugretinti tragiškumą su erotika. Ne išimtis ir ši knyga. Įdomu stebėti, kaip nevilties apimta moteris geba išlikti stipri ir ori prieš kitus. Skaitydama ne kartą pagavau save galvojant: norėčiau ir aš taip mokėti. Nenoriu atskleisti turinio (jį gali pasiskaityti paspaudusi ant knygos pavadinimo aukščiau), bet tai buvo kažkas kitokio ir įdomaus. Turi tą serialams būdingą prieskonį, bet šią knygą laikyčiau viena įdomesnių iš visų liepos mėnesio skaitinių.

Penktoji knyga - Mary Higgins Clark "Pelenės mirtis". M. Higgins Clark rašymo stilius šiek tiek primena S. Brown. Atrodo knyga gan banali, bet ta įtampa keliaujant per puslapius ir ieškant Pelenės žudiko leido pamiršti visas skepticizmo daineles. Įdomūs personažai bei būdas rasti žudiką. Įdomi ir pati istorija. Manau, kad toks įspūdis iš dalies buvo dėl tos priežasties, kadangi tai pirmoji mano skaityta šios autorės knyga. Skaitant antrąją, o ir trečiąją neapleido jausmas, kad vis kažkas kartojasi: į tėtį kreipiamasi vardu, ligoninės motyvai, kažkokios laidos, kuriose ieškoma dingusių žmonių. Žodžiu, visos trys knygos tikrai kažkuo geros, bet tas pasikartojimas taip pat pastebimas.

Kad jau užsiminiau apie vieną M. Higgins Clark knygą, tai tebūnie čia pat ir antroji jos skaityta, o bendrai šeštoji knyga -  Mary Higgins Clark "Tu priklausai man". Skaičiau ir galvojau: kas gali pasirašyti tokiems nuotykiams? Visgi, knygoje pasakojama istorija tik iš pažiūros tokia paviršutiniška. Kuo daugiau skaičiau, tuo viskas painiau buvo. Šį kartą net pabaigos nepagavau (nors ir nesistengiau). Manau, kad ši knyga patiko mažiau, kadangi visa ko centre tas priklausymas nuo kažko ir kažkam. Labai daug nereikalingų mirčių dėl kurių buvo gaila. Aišku, įtampos  kiekviena mirtis prideda, bet jų buvo kiek per daug ir labai nuspėjamų (kalbu apie kiekvieno pasirodžiusio personažo likimą). Kaip ten bebūtų, knyga tikrai labiau gera negu bloga, todėl jeigu norisi lengvo, moteriško detektyvo, tikrai rekomenduoju.

Na ir paskutinė skaityta knyga - Gillian Flynn "Dingusi". Tik ties viduriu pagavau save, kad esu mačiusi filmą, kuris atitinka šios knygos siužetą (turbūt nesu labai atsakinga filmų žiūrėtoja). Visgi, knyga kaip ir įprasta, labiau išjausta, joje gerokai daugiau emocijų, kurias filme gan sunku perteikti. Skaičiau tarsi išgyvendama PMS: vieną minutę myli tam tikrą personažą, o kitą - nekenti. Tai tikrai nėra knyga, kuri suteikia progą apgalvoti savo gyvenimo tikslus ir vertybes, bet turi kažką link to. Ne kartą pagavau save galvojant apie tai, kaip mane mato kiti, kokia aš esu bendraudama su kitais žmonėmis. Tikrai gera ir įdomi knyga, rekomenduoju.

Taigi taigi, trumpai papasakojau apie emocijas, kurias patyriau skaitydama šias knygas. Būtų šaunu, jeigu galėčiau pažadėti, kad ir Tau pavyks išgyventi tą patį, bet žinai, kaip būna su tomis knygomis... Vienus labiausiai įkvepia populiarioji literatūra, o kiti atsakymų ieško klasikos kūriniuose. Tikrai negaliu pretenduoti į labiausiai pavyzdingo skaitytojo vietą, bet knygas myliu ir šiokį tokį skonį per tuos beveik 10 skaitymo metų išsiugdžiau. Taigi, jeigu įdomios mano rekomendacijos, į savo knygų sąrašą rekomenduoju įtraukti S. Brown "Dugną, M. Higgins Clark "Pelenės mirtį", G. Flynn "Dingusią"ir J. Adler - Olsen "Moterį narve".

Galiausiai, pagalvojau, kad paskaičiuosiu, kiek būčiau išleidusi šioms knygoms, jeigu jas sakyčiausi iš knygų klubo. Juk Milžino prenumerata kainuoja tik 4,95 Eur mėnesiui, o pasitaikius progai, galima pagauti ir galimybę išmėginti nemokamai (kaip nutiko ir man, kai pirkau knygas knygų klube). Taigi, net ir su nuolaidomis liepos mėnesį knygos man būtų kainavusios 64,74 Eur. Nežinau kaip Tau, bet man ši suma - be proto didelė, o ir knygos, nors ir paliko gerą įspūdį, vargu ar bus skaitomos antrą kartą.

You Might Also Like

0 komentarai (-ų)