Atostogos 21 nuotraukoje. Arba ką veikti 2 savaites, kai neturi lėktuvo bilietų

13:40

Vasaros atostogos! Gaila, kad įsitraukus į darbines veiklas jos trunka tik dvi savaites. Kita vertus, vargu ar kada nors anksčiau jos buvo tokios svarbios ir reikšmingos. Šiemet lėktuvų bilietų neturėjome, todėl nusprendėme leistis į kelionę mašina. Mūsų tikslas - keletas Latvijos miestelių ir poilsis šalia namų (arba magistro rašymas mano atveju). Aišku, Latviją jau esame lankę, bet dėl kažkokių priežasčių man norisi grįžti ten vėl ir vėl. Taigi, nusprendėme dar kartą grįžti.





Pirmiausia Cesis. Kažkada seniai seniai esu čia buvusi. Atmintyje liko įspūdis, kad norėčiau ten gyventi. Tiksliai neprisiminiau kodėl, todėl vedama to smalsumo grįžau, kad įsitikinčiau arba paneigčiau savo įsivaizdavimą. Ir ką... vėl nerealiai patiko. Vokiškas, puošnus miestelis, kurio centre - pilis. 

Vaikštai sau po miestą ir jautiesi tarsi muziejuje dėl tų netradicinių senovinių namukų, žalių miesto zonų, fontanų ir panašiai. Nors nesu didelė urbanistikos gerbėja, tokio tipo pastatai man - kažkas nerealaus. Rekomenduoju pasikelti Šv. Jono bažnyčioje esančiu keltuvu ir apsižvalgyti po miestą iš viršaus arba keliauti pasiėmus išties patogią avalynę. Tiems kurie ieško gražių vietų nuotraukoms, skaitymui ar kavos/arbatos/alaus pertraukėlei, ši vieta puikiai tiks.




Toliau - Gipkos paplūdimys. Nežinau ar tikrai verta traukti šią vietą į kelionių įrašą, bet tebūnie. Prieš du metus visiškai netikėtai atsidūrėme šiame paplūdimyje ir negalėjome patikėti, kad būna tokių ramių ir tvarkingų vietų prie jūros. Taigi, šiemet sąmoningai ieškojome šios vietos, bet neprisiminėme pavadinimo. Truputį pasipykę ir pasinervinę savo tikslą pasiekėme (radome visiškai atsitiktinai). Kaip ir prieš du metus čia - vos keletas žmonių. Statyti palapinių čia negalima, bet matėme kitus nepaisančius šios praktikos (prastas pasiteisinimas), todėl kiek drąsiau įsikūrėme nakvynei čia. Vakaras praleistas prie jūros maudantis, skaitant knygas ir klausantis jūros ošimo - geresnė terapija net už geriausius SPA. Net nepasakosiu, kaip skanu gerti kavą ryte žiūrint į bangų mūšą.








Paskutinis latviškas aplankytas miestas - Kuldyga. Dar vienas vokiškas miestas Latvijoje. Vienas žymiausių renginių - nuogalių bėgimas per Jonines. Ne mažiau žymus šio miesto Ventos krioklys, kuris yra plačiausias Europoje. Tiesą pasakius, tikėjomės daugiau (t.y. aukštesnio krioklio), bet vaizdas vis tiek įdomus.  Miestas - senovinis ir žalias. Primena Cesį, tik turistų čia daugiau. Kita vertus, ir vietų užkąsti ar rimtai papietauti čia - žymiai daugiau. 





O tada grįžom į Rietavą. Kad ir kaip planuotume keliones į Latvijas, kelionė iki namų Žemaitijoje - žymiai trumpesnė negu kelionė į Vilnių. Taigi, keletui dienų grįžome ten, kur aš augau. Apie lankytinas vietas čia net nepasakosiu, bet noriu parodyti mamos ir močiutės darželių gėrybėmis. Kartais juokauju, kad mamai senstant (nors koks tas senti, kai Tau 46), vis labiau ją traukia daržai ir sodai. Tiesa, pirmojoje nuotraukoje esančios medetkos - dovana nuo Kiehl's. Iki šiol nebuvau mačiusi tokių gražių medetkų, todėl tikiuosi, kad kitais metais jas pamatysiu dar nepradėjus vysti.




Galiausiai, grįžom į Vilnių. Kurį laiką draugavau su baigiamuoju darbu, bet už lango šviečianti saulė tarsi skatino veikti kažką įdomiau. Taigi, apsilankėm Kairėnų botanikos sode. Man, gamtos vaikui, čia buvo ta oazė, kurioje ties kiekvienu žiedu aikčiojau. Ta prasme, jau maždaug metus galvojau, kad reikėtų apsilankyti, bet vis delsiau. Matyt, bijojau nusivilti. Bet buvo tikrai gražu. Manau, kad reikėtų apsilankyti dažniau, kadangi žydintys augalai keičia vieni kitus, todėl kaskart atvykus turėčiau pastebėti vis kažką naują. Tikiuosi, kad šiemet dar teks apsilankyti! Tiesa, mus užpuolė lietus viduryje niekur (ta prasme, nebuvo kur pasislėpti), todėl pirmą kartą šiais metais pajautėme tikrą vasaros lietų. 

Dar pirmą kartą apsilankiau Molėtuose, skanavau cepelinais Vilniaus HBH, aplankiau keletą dėvėtų rūbų parduotuvių. Taigi, laikas prabėgo tikrai greitai, bet kartu ir prasmingai. Nepamenu, kada anksčiau tiek laiko teko praleisti automobilyje tyrinėjant naujas, dar nematytas vietas. Džiaugiuosi, kad šalia turiu žmogų, kuris pasirašo nuotykiams ir pačią mane skatina atrasti naujas vietas.

You Might Also Like

0 komentarai (-ų)