Receptai

Gimtadieninis užkandžių stalas

10:16

 

Nuo mažumės savo gimtadienį tapatinu su šienapjūte. Dar dabar pamenu, kaip birželio pabaigoje savaitgalius leisdavom kaime su grėbliais (arba kai kas tingėdami). Taigi, neprieštaraudama bet kartu ir šiek tiek tobulindama prisiminimus, šiemet planavau mažą keturių žmonių pikniką, kuris visgi tapo pasisėdėjimu namie. Šiaip jau negaliu skųstis, bet savo 25-tąjį gimtadienį atsiminsiu ilgam, kadangi visą dieną internete netilo patys įvairiausi baeriai su lietingo Vilniaus nuotraukomis. Taip taip, man pasisekė, kadangi birželio 29-toji vietoj pačios karščiausios tapo pačia lietingiausia. Na, bet ne apie tai aš. Šiandien noriu su Tavimi pasidalinti keletu rekomendacijų, kurios puošia stalą ir maloniai užpildo pilvus.


Kadangi mūsų buvo viso labo keturi, stengiausi stalo per daug neapkrauti, bet kartu ir suteikti skirtingų spalvų ir skonių. Taip ant dviejų Ikea staliukų nugulė tortilijos, humusas, sūriai, sumuštinukai, vaisiai ir t.t. Viskas - apgalvota ir jau ne kartą mėginta. Na, išskyrus Vorutos naujieną - braškių vyną, kuris man visai patiko (toks saldus, gaivus ir lengvas). 



Kalbant apie stalo puošmenas, pagrindinė - maskarponės sūrio tortas. Jo receptu pasidalinsiu artimiausiu metu. Prisiekiu, tai pats skaniausias mano kada valgytas tortas. Su manimi sutiko ir visi valgytojai (jų buvo dvigubai daugiau negu pasisėdėjimo dalyvių). Toks gaivus ir vasariškas!

Šalia - mano mėgstamiausi kanapių sumuštinukai. Taip taip, kepintos ir šiek tiek pasūdytos kanapės - be galo skanu. Tik sėklų rasti gal kiek sudėtinga (maniškės iš rietaviškio ūkininko). Aišku, šalia ir sumuštiniai su lašiša, kurie turbūt jau spėjo tapti daugelio stalų tradicija. Tiems, kurie truputį pritingi kažką daryti, šios dvi variacijos - puikus išsigelbėjimas.

Kalbant apie tradicijas, nepamenu pasisėdėjimų, kuriuose nebūtų duonos lazdelių ir lydyto Memel Blue sūrio iš Vilkyškių pieninės. Atsimenu, pirmą kartą pamačius nesupratau tokio derinio, bet paragavus susidraugavom ir per daug nesiskiriam. Su šiuo sūriu labai skanu ir tortilijos, trapučiai, taleriai ir daugelis kitų užkandukų. Eglė minėjo, kad panašiai skanus derinys - su saulėje džiovintų pomidorų ir bazilikų varškės užtepėle. Reiks išmėginti!


Galiausiai, antroji puošmena - Vilkyškių pikantiški sūriai. Prieš kokius tris ar keturis metus mama buvo Vilkyškių pieninėje. Ten turėjo ekskursiją ir kažkokias pramogas (dabar net neprisimenu). Bet... iš ten parsivežė keletą skirtingų spalvotų sūrių. Prisiekiu, tuo metu jie atrodė kaip kokia nereali egzotika, kadangi vieninteliai įdomesni sūriai - rūkyti ir medžiotojų. Na, bent jau Rietave. Paragavau ir įsimylėjau. Nuo tos dienos pasitaikius progai, namie atsiranda po gabalėlį baziliko ar paprikos skonių sūrių. Pati matai, tai tikrai puiki dekoracija, o skoniai - nepriekaištingi. Tiesa, šį kartą paragavau visus keturis, bet vistiek mano favoritai - žalias ir raudonas (t.y. bazilikų ir pomidorų). 



Atrodo tiek. Kaip ir minėjau, kukliai, bet be galo skaniai. Kadangi pati esu aštrių, sūrių patiekalų mėgėja, tokių daugiau ir ant stalo. Vietos ant stalo dar liko, bet visko užteko smagiems pasikalbėjimams ir trumpam mano paaugimo minėjimui.

You Might Also Like

2 komentarai (-ų)