Dienoraštinis pokalbis

Mano nepaslaptys: trumpai apie darbą

22:04

Nuotrauka mano.

100% pasineriu į asmeniškumus. Kažkaip norisi papasakoti ir pasigirti. Na, bent jau kol yra taip gerai. Man vieni asmeniškiausių dalykų - darbas ir muzika. Apie muziką neturiu ką papasakoti (klausausi tų pačių senų dainų, kurios visiems puikiai pažįstamos), bet apie darbą, kurį šiuo metu dirbu - turiu ką papasakoti. Bent jau apie tuos jausmus ir darbo metu kylančias emocijas. Taigi, papasakosiu iš kur kyla mano motyvacija, požiūris ir iš kur atsiranda atradimai.

Kodėl darbas man yra itin asmeniška tema? Nes žmogų gali pažinti iš to, ką jis veikia ir kuo jis mėgaujasi.

Vieno seminaro metu, lektorius pasakė, kad žmogus geriausių rezultatų pasiekia tada, kai išeina iš savo komforto zonos. Pamenu, palinksėjau galva, aceit supratau, bet ir toliau gyvenau ramiai ir patogiai. Po to po truputį atėjo iššūkiai: išėjau iš darbo parduotuvėje, gan intensyviai rengiau bakalaurą ir ieškojau savęs darbo pasaulyje. Apmąstymams turėjau keturis mėnesius per kuriuos nuolat svarsčiau: ko aš noriu? Ir supratau: tiesioginiai pardavimai (visgi dešimt mėnesių dirbau pardavėja) man patiko, bet jokio tobulėjimo tame nemačiau. Taigi ieškojau kažko, kas išspirtų mane iš komforto zonos (tiek tiesiogine, tiek perkeltine žodžio prasme). Dėliojau savo mintis kaip lego kaladėles ir radau aukso viduriuką - personalo atrankas.

Personalo atrankų specialiste panorau tapti dėl keleto priežasčių:
  1. Mano įgytas bakalauro diplomas - iš dalies susijęs su konsultavimu, pagalba ir tinkamu savęs pardavimu (rašėm CV, motyvacinius laiškus, žaidėm darbines situacijas);
  2. Nuo paauglystės jutau loginių sprendimų poreikį: ieškojau geriausio, ekonomiškiausio, tinkamiausio ir kitokio -iausio būdo situacijoms spręsti.
Taigi, žiūrėk, atsiradau ten, kur man buvo vieta. Dabar kasdien sėdžiu ir sprendžiu tuos ilgai svajotus uždavinius: Įmonei Batuotas ieškau labiausiai tinkančio Katino. Na, turbūt supratai, ką turiu omenyje. Man visi darbiniai veiksmai kelia malonų siaubą (taigi nieko nuostabaus, skaičiuoju trečią mėnesį darbe. Ką turiu omenyje sakydama malonus siaubas? O paaiškinti paprasta: mokausi bendrauti telefonu, mokausi vesti pokalbius, mokausi darbines sąvokas, mokausi suprasti įstatymus, įsakymus ir kitus dokumentus. Žodžiu, mokausi mokausi mokausi. Ir džiaugiuosi! Labai džiaugiuosi. Tie, kas pažįsta mane, žino, kaip mėgstu pamiegoti. O bet tačiau, išsibudinu greitai, nes prisimenu, kad skubu ten, kur noriu būti. Skubu ten, kur tenka palikti dalį susiformavusių patogių įpročių vardan asmeninio tobulėjimo ir savęs gerbūvio.

Galbūt kurią dieną sakysiu, kad jau viską išmokau ir apsirengiau monotonija, bet kol kas galiu pasakyti tiek: net tai, kas kartojasi keletą kartų - visiškai skiriasi.

You Might Also Like

6 komentarai (-ų)

  1. Labai dziaugiuosi tavo sekme, nera nieko geriau kaip myleti tai ka darai :)))

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jau vien skaitant jaučiasi kad mėgaujiesi tuo, ką darai :) Manau neskaitant šeimos, tai savojo darbo atradimas suteikia be galo daug, ir tie žmonės, kurie yra ten kur jiems reikia būti, yra laimingiausi :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kaip faina. Sveikinu, ir smagu skaityti tokius asmeniškesnius įrašus, reiktų kokią grandinę klausimyną paleist per blogerius ne tik klausiantį kokį tušą renkiesi, bet ir įdomesnius dalykus kartais ištraukt, gi visada įdomu koks yra žmogus anapus.:)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai motyvuojantis irasas! :) Sekmes naujame darbe

    www.juodaplunksna.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
  5. Smagu skaityti, jog mėgaujiesi tuo ką darai :) Kad ir kaip būtų gaila tai nėra jau toks dažnas atvejis, tad tokie pavyzdžiai kaip tavo motyvuoja :))

    AtsakytiPanaikinti