Kelionių atradimai

Work and Travel USA: Wilmington, NC

14:20

Jeigu reikėtų sukurti savo rojaus oazę bet kur pasaulyje, manau, kad Vilmingtoną tikrai svarstyčiau kaip vieną iš galimybių. Tai meilės miestas apie kurį rašo net pats N. Sparksas! Taip taip, žymiojo veikalo "Žinutė butelyje" veiksmas vyko būtent šiame mieste. Be to, kaip pasakojo Anita (tuoj apie ją papasakosiu), Vilmingtonas - vadinamas antruoju Holivudu.

Taigi, kaip aš ir Julija atsiradome Šiaurės Karolinoje? Viskas labai lietuviškai: per pažintis. Iš tikrųjų viskas vyko taip: kai atvažiavome į savo darbo vietą Vajominge, mums buvo suteikta galimybė pakeliauti po Nacionalinį parką su gidu. Kartu su mumis keliavo labai jau miela porelė Anita ir Bilas. Praleidę dieną kartu, vakare trumpai šnektelėjome ir jie mums pasiūlė apsilankyti pas juos. Žinoma, pradžioje priėmėme tai kaip baerį, bet vėliau rimtai apsvarstėme tą galimybę ir... nuskridome ten keletai dienų. Turiu pripažinti, man patiko labiau negu galėjau įsivaizduoti.
Šiltas vanduo Ramiajame vandenyne, nuosavas kambarys su miiiilžiniška lova ir vonios kambariu (grynai kaip per filmus), skanus maistas, vakarai prie laužo kieme, Mamma mia! filmo peržiūra, alkoholiniai kokteiliai, parduotuvės, banglentininkų nameliai, milžiniška langai svetainėje, patys spalvingiausi paukščiai kieme ir t.t. Visgi didžiausią įspūdį paliko pasiplaukiojimas vandens dviračiu ežere, kuriame pastebėjome aligatorių ir vėžlius. Žodžiu, atsisveikinimas su miestu ir Anita, Bilu bei Krista buvo skausmingas ir pilnas ašarų.

Vidinis "kiemelis".

Svajonių svetainė. Nerealu, ką?

Vėžliukai, kurie kandžiojasi. Dviračius nuomojantis vaikinukas perspėjo, kad geriau nekišti pirštų į vandenį. Na, dėl šventos ramybės.

Aligatorius! Taip taip, absoliučiai laisvas. Be to, jeigu jis ką nors padarytų žmogui, tai baudžiamas visgi būtų nuskriaustasis. 

Mes nusprendėme, kad tokioje vietoje galima filmuoti siaubo filmus.

Sakyčiau, kad pajūrys, bet taigi prie vandenyno buvom.
Wilmington'o akvariumas. Man atrodo keliuose filmuose mačiau šią vietą!


Tiesa, Vilmingtone gausu pačių keisčiausių vabalų, vorų ir gyvačių. Thanks God, kad nesutikau nei vienos gyvatės. Tada turbūt net nesvarstyčiau apie galimybę ten grįžti. 

Tokia trumpa istorija apie Vilmingtoną. Vis dar mintimis keliauju po visas Amerikoje aplankytas vietas. Ir viena už kitą gražesnės. Pasakymas, kad Amerika - svajonių šalis, šiuo atveju tarsi išsipildo. Tik ne tiek dėl galimybių ar prekių gausos, o dėl galimybės pažinti, pamatyti, pajausti. 

You Might Also Like

2 komentarai (-ų)

  1. Oooo.. Kaip pavydžiu. Jau pirma nuotrauka priverčia galvoti kad yra daug gražesnių vietų nei keturios kambario sienos :D Kažkaip nedaugelis lietuvių mėgsta viską aklai rodyti, kalbu apie didelius langus svetainėje. Bet gražiausia kad už lango peizažas koks :D!!!!! Vau. Pavydžiu :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už komentarą. Turiu pripažinti, kad tiesą sakai: lietuvaičiai - solidesni ir stengiasi visus langus laikyti su užuolaidomis. Tiesa, mūsų ir mentalitetas visai kitoks: ko gero žmogus, turintis tokius langus, dažnai gautų juos keisti (kažkas "netyčią" būtų išdaužęs, kažką per langelį būtų išnešę :D). Ir vistiek iki širdies gelmių svajoju apie tokią savo ramybės oazę, kai sukėlus kojas ant fotelio per langą matysiu bent trupinėlį gamtos :)

      Panaikinti